Tūbausių kaimas ir parapija


Tūbausių kaimas


  Tūbausiai – kaimas Kretingos rajone, Seniūnaitijos centras, 8 km į šiaurę nuo Kretingos, 3 km į šiaurę nuo Kurmaičių. Yra šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia. Ties kaimu ant Akmenos pastatyta užtvanka.

  Kaimo žemės ribojasi šiaurėje su Genčų, vakaruose – su Tarvydų, pietuose – su Kurmaičių, pietvakariuose – su Pajuodupių, rytuose – su Traidžių kaimų žemėmis. Per kaimą teka Akmenos upė ir jos intakas Juodupio upelis. Palei vakarinį žemių pakraštį praeina Kretingos-Darbėnų kelias bei dalis anksčiau egzistavusios geležinkelio linijos į Latviją „Kretinga-Priekule“, atsišakojusios nuo pagrindinės geležinkelio linijos „Vilnius-Klaipėda“, o per kaimą – Kurmaičių - Genčių kelias, nuo kurio kaimo centre atsišakoja kelias link Tarvydų.

  Kaimas žinomas nuo XVI amžiaus. 1566 metais karališkasis matininkas Jokūbas Laškovskis kaimo žemes suskirstė valakais ir paskyrė vietą, į kurią turėjo būti sukeltos kaimiečių sodybos. Kaimas priklausė Kretingos valsčiaus Kurmaičių vaitystei. Jis turėjo virš 40 valakų žemės, kurios 30 valakų buvo ariama. Kaime gyveno 37 valstiečių šeimos.

  1572 m. kaimas tapo grafo Jono Jeronimo Chodkevičiaus privačia nuosavybe. Tų metų duomenimis Tūbausiai priklausė antrajai Kretingos vaitystei, kaime iš 30 valakų ariamos žemės, 8,5 valako buvo tušti. Gyveno 23 valstiečių šeimos.

  1771 m. kaimas priklausė Kurmaičių vaitystei. Jame buvo 34 valstiečių šeimos.

  1827 m. Tūbausiuose buvo 34 katalikų namai su 270 žmonių, 1846 m. – 29 namai, o 1857 m. – 23 katalikų kiemai su 324 gyventojais.

  1870 m. 113 kaimo valstiečių mokėjo grafui Zubovui išperkamuosius žemės mokesčius. XIX amžiuje kaimas priklausė Kretingos valsčiaus Kurmaičių bendruomenei.

  1920 m. duomenimis čia gyveno 74 katalikų šeimos, o 1923 m. buvo 65 ūkiai ir 421 gyventojas. Tarpukaryje Tūbausiai priklausė Kurmaičių seniūnijai, kaime buvo pravesta žemės reforma, kurios metu sodybos buvo išskirstytos į viensėdžius.

  Pokario metais prie Tūbausių esančiuose miškuose veikė partizanai. Žinoma, kad 1946 m. pavasarį Tūbausiuose buvo sušauktas Kretingos apskrities „Kardo“ rinktinės partizanų štabo posėdis, kuriame dalyvavo Žemaitijos Lietuvos Laisvės Armijos apygardos vadas majoras Liepa, Stasiūnienė, Fortūnatas Ašoklis ir kiti.

  1946 m. gegužės 28 d. Tūbausiuose papuolė į partizanų suruoštą pasalą ir žuvo NKVD Kretingos valsčiaus skyriaus viršininko pavaduotojas jaun. leitenantas I. P. Belkinas ir Kretingos valsčiaus milicijos operatyvinis įgaliotinis A. N. Minčenkovas.

  Panaikinus senąjį administracinį suskirstymą, kaimas atiteko Kretingos rajono Kurmaičių apylinkei, kuri vėliau pavadinta Kretingos apylinke. 1959 m. Tūbausiuose gyveno 345, 1979 m. – 266, 1987 m. – 221, 2001 m. – 209 gyventojai. 2011 m. gyventojų surašymo duomenis Statistikos departamentas paskelbs iki 2013 m. birželio mėn.

  Archeologiniai duomenys liudija, kad Tūbausių kaimo žemėse žmonių gyventa jau senų senovėje. Tarpukaryje, ariant laukus, buvo rastas žalvarinis įmovinis kirvis ir ietigalis, datuojami vėlyvuoju žalvario amžiumi.

  Kaimo žemių pietvakarinėje dalyje yra išlikęs V a. pab.–VII a. pr. plokštinis kapinynas su akmenų vainikais.

  Senienų (žalvarinių ir geležinių dirbinių) buvo randama ir prie vėlyvųjų kaimo kapinių, esančių kelio Kurmaičiai – Genčai kairėje pusėje. Į rytus nuo šių kapinių, kitapus kelio, aptiktas senovinės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis.

  Minėtas V–VII amžių kapinynas registruotas valstybės saugomų respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše, o senienų radimvietė ir senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis paskelbti naujai išaiškinamais istorijos ir kultūros paminklais.

  Be to, Lietuvos dailės paminklų sąraše yra užregistruota Tūbausių bažnyčios koplytėlė su šv. Jono Nepomuko skulptūra bei minėtų vėlyvųjų kaimo kapinių koplytėlė su Lurdo Švč. M. Marijos skulptūra.

 

Tūbausių mokyklos raida

 
XIX a. pradžioje Tūbausiuose veikė pradinė mokykla. Joje 1804 metais mokėsi 26, 1805 metais – 30 mokinių. 1958 m. Tūbausių km. Albino Lapo sodyboje buvo atidaryta pradinė mokykla, o 1959 m. Kurmaičių tarybinio ūkio raštinės patalpose Tūbausių km. įkurta septynmetė mokykla. 1962 m. pastatytas naujas mokyklos priestatas, kuriame įsikūrė Tūbausių aštuonmetė mokykla. 1976 m. ji buvo uždaryta ir pastate liko tik pradinės klasės, kurios veikė iki 1993 m. Tais metais pradinė mokykla buvo perorganizuota į devynmetę mokyklą, kuri po dviejų metų tapo pagrindinė. Po septynerių metų, 2002 m., Tūbausių pagrindinė mokykla buvo reorganizuota į Kurmaičių pradinę mokyklą, kurioje veikė ikimokyklinės bei priešmokyklinės grupės. 2007 m. mokykla buvo renovuota, pastatyta sporto salė, atidaryta dar viena ikimokyklinė grupė. 2008 m. Kurmaičių pradinės mokyklos klasėse buvo ugdomi 42 vaikai. 2012 m. – 55.

 

Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus parapija


  1928 m. buvo įkurta Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus filija (lot. filia – duktė, bažnyčia, neturinti parapijos, priklausanti nuo kt. bažnyčios, turinčios parapiją), kuriai priklausė Tūbausių, Genčų, Kurmaičių, Pajuodupių ir kiti aplinkiniai kaimai. Šiuo metų Tūbausių parapija priklauso Telšių vyskupijai, Palangos dekanatui. Parapija turi pastatą Kurmaičiuose, kuriame vykdoma parapijinė veikla.

  Tūbausių Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia

  1928 m. Kretingos pranciškonų vienuolyno rūpesčiu Tūbausiuose buvo pastatyta medinė šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia. Jie patys ją aptarnavo ir tvarkė.

  1939 m. į kaimą atkeltas kunigas Henrikas Sirtautas (1908-1998), kuris Tūbausiuose klebonavo ketverius metus, pradėjo rūpintis naujos, mūrinės, bažnyčios statyba. 1940 m., rusams užėmus Lietuvą, rusų kariuomenė pradėjo statyti bunkerius. 1941 m. bunkerių statyba buvo nutraukta, liko daug nepanaudotos medžiagos. Kilo sumanymas ją panaudoti naujos bažnyčios statyboms. Apskrities viršininkas O. Žadvydas įpareigojo ūkininkus suvežti medžiagą.

  1941 m. pagal inžinieriaus J. Zubkaus projektą pradėti mūrinės bažnyčios statybų darbai. 1942 m. buvo pastatyta plytų mūro, stačiakampio plano, vienabokštė bažnyčia. Konsekruota 1942 m. spalio 11 d.

  1944 m. Tūbausių klebonu bei Padvarių seserų pranciškonių kapelionu buvo paskirtas kun. Antanas Petronaitis (1905–1989). 1949 m. jis buvo areštuotas ir 1949 m. rugsėjo 24 d. ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų nelaisvės. Kalėjo Karagandos srityje Steplage, po to – Pesčianlage. 1956 m. balandžio 2 d. buvo paleistas. Grįžęs buvo paskirtas Kretingos altarista ir prabuvo juo iki gyvenimo pabaigos.

  1946 gegužės 29 d. buvo suimtas Tūbausių klebonas Petras Jasas. MVD Karinio tribunolo nuosprendžiu nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Jo kalinimo vietos: Ivdellagas (Sverdlovsko sr.) , Minlagas (Komija), tremtis Komijoje. Valdžiai neleidus 1960 m. grįžti į Lietuvą, apsigyveno Latvijoje. Sugrįžo 1971 m. Įrašytas į Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą).

  Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo, ją aptarnavo Kretingos klebonas.

  1989–1992 m. Tūbausių klebonu buvo br. kun. Adolfas Juozapas Pudžemys OFM

  1992–1994 m. Tūbausių klebonu buvo Kretingos kunigas, tuo metu ir gvardijonas, br. kun. Antanas Grabnickas OFM.

  1994–2007 m. klebono pareigas ėjo br. kun. Leopoldas Scheifele (Ernst Helmut Scheifele).

  2007–2010 – br. kun. Tomas Žymantas OFM

  2010–2012 – br. kun. Arūnas Brazauskas OFM

  Nuo 2012 m. balandžio mėn. Tūbausių klebono pareigas eina br. kun. Antanas Grabnickas OFM.

  2012 m. vasarą, liepos mėn., vykusiose tradiciniuose Tūbausių bažnyčios šv. Henriko atlaiduose apsilankęs šiuo metu Vokietijoje gyvenantis buvęs klebonas kun. Leopoldas Scheifele prisipažino: pagaliau išsipildžiusi viena didžiausių jo svajonių – jis matąs Kurmaičių, Tūbausių, Dimitravo, Tarvydų ir Genčų kaimų bendruomenę vieningą ir kartu.

  Tūbausių bažnyčios globėjas yra Šv. Apaštalas Andriejus, kuris minimas lapkričio 30 dieną. Vėlyvo rudens orai nėra patogūs susiburti bendruomenei, todėl dar kun. Henrikas Sirtautas išrūpino iš vyskupijos Tūbausių bažnyčiai atlaidus šv. Henriko dieną – t. y. liepos vidurį, kai orai šventėms palankiausi. Atlaidai švenčiami nuo 1939 m.

  Šv. Henrikas (vok. Heinrich II, 973 m. kovo 6 d. – 1024 m. liepos 13 d.) – Vokietijos karalius nuo 1002 m., paskutinis iš Saksonijos Otonų Ludolfingų dinastijos, Bavarijos hercogo Henriko II ir Burgundijos princesės Gizelos (Gisela) sūnus. 1014 m. popiežius Benediktas VIII suteikė jam Šventosios Romos imperijos imperatoriaus titulą. Henrikas padėjo popiežiui Benediktui VIII kovoti su Bizantija Apeninų pusiasalio pietuose. Tramdydamas pasaulietinių kunigaikščių savarankiškumą rėmėsi abatais ir vyskupais. 1012 m. įsteigė Bambergo vyskupiją, kuri virto vienu svarbiausiu viduramžių Vokietijos politikos, meno ir kultūros centru. Aktyviai dalyvavo reformuojant bažnytinį gyvenimą ir buvo labai dosnus Bažnyčiai, rūpinuosi, kad jai vadovautų uolūs ganytojai. 1146 m. popiežius Eugenijus III jį kanonizavo, Šv. Henrikas minimas liepos 13 d. Tai – vienintelis kanonizuotas Vokietijos valdovas. Žmona – Kunigunda Liuksemburgietė (~980-1033 ar 1039) . Vaikų jie neturėjo, manoma, kad gyveno kaip brolis ir sesuo. Tapusi našle Kunigunda įstojo į benediktinų vienuolyną Kaufungen‘e, kurį pastatydino iš savo lėšų. Stodama į vienuolyną turtą paskyrė labdarai ir Bažnyčiai. Palaidota Bambergo katedroje, šalia savo vyro. 1200 m. popiežius Inocentas III ją kanonizavo. Minima kovo 3 dieną.

 

Tūbausių kaimo kapinės I


  Kapinės yra Kretingos raj. Savivaldybės teritorijoje, Tūbausių kaimo žemių pietiniame pakraštyje, kelio Kurmaičiai–Genčai kairėje pusėje, apie 50 m į vakarus nuo jo, Akmenos upės kairiojo kranto aukštumoje. Tūbausių kaimo kapinės I dar vadinamos Maro kapais, Senovės kapais. Pasakojama, jose senovėje laidoti kariai, o vėliau – nuo maro epidemijos mirę kaimo gyventojai.

  Maro kapais vadinama kapinių dalis nuo seno aptverta akmenų tvora, joje stovėdavo aukšti ąžuoliniai kryžiai ir medinės koplytėlės su Šventųjų skulptūrėlėmis. Paskutiniai kryžiai ir stogastulpiai nugriuvo XX a. 8-jame dešimtmetyje. 1913 m. ūkininko Antano Rimkaus pastatyta koplytėlė, anot gyventojų, 8-jame dešimtmetyje paimta į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Jos vietoje gyventojai pastatė naują koplytėlę su Lurdo Švč. M. Marijos skulptūra, kuri paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu. Skulptūra medinė, drožta iš vieno gabalo.

  Pasakojama, kad už Maro kapų teritorijos ariant seniau buvo randama žmonių kaulų, žalvarinių papuošalų ir geležinių darbo įrankių bei durtuvų.

  1936 m. kapines, kaip kultūros paminklą, išaiškino Kretingos muziejaus darbuotojai. Jos buvo žymimos Tūbausių kaimo žemės sklypų planuose, sudarytuose XIX a. pab. – XX a. pr., kuriuose priskiriamos prie nenaudojamų, smėlingų žemės plotų.

  1959 m. kapines žvalgė Kretingos muziejaus darbuotojas Juozas Mickevičius. Jis jas aprašė, sudarė schematinį situacijos planelį, surašė archeologinio paminklo pasą.

  1972 m. jos buvo paskelbtos valstybės saugomu vietinės reikšmės archeologijos paminklu.

  1974 m. kapines kartografavo Lietuvos Žemės ūkio ministerijos respublikinis žemėtvarkos institutas, o 1982 m. – TSRS Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto specialistai.

  1982 m. jas žvalgė Lietuvos kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, kurie konstatavo, kad tai – ne archeologijos paminklas, todėl kapinės 1984 m. buvo išbrauktos iš Lietuvos kultūros ir istorijos paminklų sąrašų.

  1992 m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro archeologų ir valstybinio žemėtvarkos instituto kartografų ekspedicijos metu kapinių teritorija buvo įtraukta į naujai išaiškinamo paminklo – Tūbausių senkapių – plotą.

  1993 m. kapines žvalgė ir aprašė Kretingos muziejaus darbuotojas Julius Kanarskas.

 

Kapinių aprašymas

  Kapinės yra įrengtos į Akmenos upės slėnį įsiterpiančioje aukštumoje ir jos šiauriniame šlaite. Ovalo formos, nežymiai pailgos šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, 25 m ilgio ir 20 m pločio, apjuostos akmenų tvora, krauta iš smulkių ir vidutinio dydžio lauko akmenų, 0,7 m aukščio bei pločio. Aptvaro šiaurinėje dalyje, kalvelės papėdėje, paliktas apie 1,5 m pločio tarpas įėjimui. Vakarinėje kapinių dalyje yra iš 4 akmenų sukrautas pagrindas, kuriame seniau stovėjo ąžuolinis kryžius. Centrinėje dalyje stovi medinė, keturkampė, vienkamarė, atvira iš vienos pusės koplytėlė su Lurdo Švč. M. Marijos skulptūra, atsukta fasadu į šiaurės pusę, t. y. link įėjimo. Koplytėlė pastatyta ant palaidų lauko akmenų pagrindo. Fasado pusėje įrengtos pailgos durelės su įstiklintu langeliu viršuje. Langelis užgrotuotas. Žemiau jo prikalta lentelė su užrašu: „LIAUDIES SKULPTŪRA SAUGOMA VALSTYBES“. Švč. M. Marijos skulptūra – medinė, drožta iš vieno medžio gabalo.

  1982 m. nustatyta kapinių teritorija apima 0,06 ha plotą.

  Kapinės neveikiančios, datuojamos XVI-XIX a., paskelbtos Lietuvos Respublikos kultūros vertybe 1998 m balandžio 21 d.

  Į šiaurę nuo kapinių, dauboje, išlikęs senasis Tūbausių-Tarvydų kelias, kuris leidosi dauba žemyn į Akmenos slėnį, ėjo brasta, o vėliau – tiltu, per Akmenos upę ir palei Tūbausių kapines vedė link Tarvydų kaimo. Prie jo, kitapus Akmenos, stovėjo koplytstulpis ir koplytėlė su šv. Jono Nepomuko skulptūra, vėliau perkeltą į Tūbausių bažnyčios šventorių.

  Tūbausių km. II senosios kapinės, vadinamos Kapeliais

  Tūbausių k. antrosios senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, yra Kretingos r. savivaldybės teritorijoje, Tūbausių km. žemių šiauriniame pakraštyje, Akmenos upės kairiojo kranto slėnyje, 2,15 km į šiaurės rytus nuo Tūbausių km. kapinių I. Jos buvo stačiakampiui artimo plano, pailgos rytų-vakarų kryptimi, 20 m ilgio ir 7 m pločio, apjuostos ratu iš lauko akmenų sukrauta tvora. Jų pakraščiuose augo seni lapučiai medžiai, o centrinėje dalyje stovėjo senas, aukštas, ąžuolinis kryžius.

  Kaip kultūros paminklą jas išaiškino 1936 m. Kretingos muziejaus darbuotojai.

  1959 m. kapines žvalgė Kretingos muziejaus darbuotojas Juozas Mickevičius, kuris jas aprašė, sudarė schematinį situacijos planelį, surašė archeologinio paminklo pasą.

  1972 m. kapinės, kaip Tūbausių senkapis I, buvo registruotos vietinės reikšmės archeologijos paminklu sąraše, o 1977 m. išbrauktos iš sąrašo kaip sunaikintas objektas.

  1974 m. jas kaip senkapį kartografavo Lietuvos Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos projektavimo respublikinis institutas.

  Įrengus Genčų vandens saugyklą ir užtvenkus Akmenos upę, kapinės atsidūrė po vandeniu.

  Kapinės, kaip rodo 1959 m. J. Mickevičiaus surinkta medžiaga, priklauso prie Maro kapais, Markapiais vadinamu vėlyvųjų kaimo kapinių, kuriose mirusieji pagrinde laidoti XVIII a. pradžioje siaučiant maro epidemijai. Tai liudija tas faktas, kad kapinės seniau buvo apjuostos iš lauko akmenų sukrauta tvora, kuri 1956 m. buvo nuardyta, akmenys suskaldyti ir panaudoti naujoms ūkio statyboms. Be to, kapinėse nuo seno stovėdavo ąžuoliniai kryžiai, paskutinįjį kryžių kaimiečiai nupjovė 1955 m. ir palei tvorą augę medžiai buvo nukirsti.

  Istorinę vertę turinčios kapinės, užimančios 0,12 ha, datuojamos XVII-XIX a. Paskelbtos kultūros vertybe – 1998 m. balandžio 21 d.

 

Naudota literatūra ir šaltiniai:

  Pagrindinis Tūbausių istorijos šaltinis – istoriko, archeologo Juliaus Kanarsko darbas. Dėkojame J. Kanarskui už leidimą pasinaudoti jo darbu.

  1. Kanarskas, Julius. Tūbausių kaimo kapinės (Kretingos apyl. ir raj.). Kretinga, 1993. Mašinraštis, 21 lap. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas.

  2. http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=219:kretingos-parapija-tarpukariu&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69 (2012 08 13)

  3. http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=3166 (2012 08 29)

  4. http://www.kurmaiciai.kretinga.lm.lt/mokyklos-istorija (2012 09 03)

  5. http://senoji.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=434 (2012 09 14)

  6. http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/religija/parapijos/tubausiu_sv_apastalo_andriejaus_parapija/ (2012 08 29)

  7. http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/religija/baznycios/tubausiu_sv_apastalo_andriejaus_baznycia/ (2012 08 29 d.)

  8. http://lt.wikipedia.org/wiki/T%C5%ABbausi%C5%B3_%C5%A0v._apa%C5%A1talo_Andriejaus_ba%C5%BEny%C4%8Dia (2012 08 27 d.)

  9. http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=6905 (2012 07 17)

  10. http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=8389 (2012 07 24)

  11. http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93%D0%B5%D0%BD%D1%80%D0%B8%D1%85_II_%D0%A1%D0%B2%D1%8F%D1%82%D0%BE%D0%B9 (2012 08 30)

  12. http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/laidojimo_vietos/tubausiu_i_senosios_kapines_markapiai/ (2012 09 06)

  13. http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/laidojimo_vietos/tubausiu_ii_senosios_kapines_kapeliai/ (2012 09 06)