Klausk kunigo


  klebonas@tubausiu-parapija.lt




  – Jeigu Dievas yra gailestingas, kodėl kai kurie katalikai ar net kunigai būna tokie pikti?


– Žmogus negali duoti kitam to, ko pats neturi. Jeigu tėvai savo vaikelį tūkstančius kartų apšaukia, susinervinę skriaudžia ar supykę išlieja ant jo savo pyktį, tai toks vaikas, net ir tapęs kunigu, negali ištrinti savo praeities. Jis dalijasi tuo, ką turi. Kiekvienas katalikas, taip pat ir kunigas, išgyja ne akimirksniu, bet palaipsniui. Išgijimas įvyksta, jeigu jis prašo Jėzų ir priimdamas Komuniją leidžia Jam ištesėti savo pažadą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! (Mt 11, 28)




  – Kam sakyti savo nuodėmes kunigui, jei gailestingas Dievas ir taip viską atleidžia?


– Prisikėlęs iš mirties ir aplankęs apaštalus Jėzus tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“ (Jn 20, 21–23) Taigi tik apaštalai (vyskupai) yra Jėzaus įgalioti atleisti nuodėmes. Kunigai yra vyskupų pagalbininkai ir daro tai, kas jiems pavesta, turėdami raštiškus įgaliojimus. Nėra kito išganymo kelio – tik paklusnumas Jėzui. Apaštalas Petras sako: „Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.“ (Apd 4, 12)




  – Kokios yra nuodėmės, už kurias kunigas negali duoti išrišimo, ir kodėl?


– Visos nuodėmės yra atleidžiamos, jeigu išpildomos penkios atgailos sąlygos: 1. Atsiminti nuodėmes; 2. Gailėtis dėl nuodėmių; 3. Tvirtai pasiryžti nebenusidėti; 4. Atlikti išpažintį; 5. Atsilyginti ir taisytis. Tačiau kai kurioms nuodėmėms išrišimą gali duoti tik popiežius. Taip nusikalsta tas, kuris išmeta konsekruotus pavidalus arba juos šventvagišku tikslu išneša ar laiko (1367 kan.); tas, kuris panaudoja fizinę prievartą prieš Romos Popiežių (1370 kan.); tas, kuris, neturėdamas Kunigystės šventimų bando atlikti Eucharistinės Aukos liturginį veiksmą; tas, kuris negalėdamas galiojamai duoti sakramentinio išrišimo, mėgina jį suteikti arba klauso sakramentinės išpažinties (1378 kan.). Aborto nuodėmę gali atleisti tik vyskupas arba kunigas, kuriam vyskupas suteikia tokią teisę. Ši priemonė naudojama tam, kad padėtų tikintiesiems suprasti aborto nuodėmės blogį ir baisią žalą. Per šiuos Gailestingumo metus Popiežius Pranciškus visiems kunigams suteikė galią atleisti aborto nuodėmę tiems, kas gailisi ir prašo atleidimo. Teisę atleisti aborto nuodėmę pranciškonų kunigai turi visada pagal privilegiją.




  – Ar Šventoji Dvasia yra tas pats, kas gera aura arba gera energija?


– Žodžiais „aura“ ir „energija“ bandoma nusakyti dvasinį pasaulį. Šiuos žodžius dažniausiai naudoja nekrikščioniškos religijos. Katalikų Bažnyčia, nusakydama Šventosios Dvasios veikimą, naudoja žodžius „malonė“, „dovana“, „šventumas“. Patys žodžiai yra nei geri, nei blogi. Esmė – kokią prasmę suteikiame žodžiams ir kaip juos suprantame, o tai priklauso nuo to, kuo vadovaujamės gyvenime ir ką išpažįstame.




  – Kam reikalingas Sutvirtinimo sakramentas?


– Sutvirtinimo sakramentas drauge su Krikštu ir Eucharistija yra į krikščionybę įvedantys sakramentai. Todėl Sutvirtinimo sakramentas būtinas Krikšto malonei atbaigti. Sutvirtinimo sakramentu pakrikštytieji tobuliau sujungiami su Kristumi ir Bažnyčia, apdovanojami ypatinga Šventosios Dvasios stiprybe, kad kaip tikri Kristaus liudytojai žodžiais ir darbais skleistų ir gintų tikėjimą, drąsiai išpažintų Kristaus vardą ir niekada nesigėdytų kryžiaus.




  – Kaip atsirinkti tikrą dvasingumą tarp šiandien siūlomų daugybės „dvasinių“ mokymų?


– Skaitydami Šventąjį Raštą aptinkame tik dvi dvasias: Šventąją Dvasią, Dievą ir Kūrėją, bei piktąją dvasią, nupuolusį angelą ir kūrinį. Trečios dvasios nėra. Vadinasi, žmogaus pastangos pačiam atsiverti dvasiniam pasauliui yra pavojingos. Tik likdami vienybėje su Jėzumi Kristumi ir Jo įsteigta Katalikų Bažnyčia, mes galime išvengti sumaišties ir pavojingų klaidžiojimų.






Galerija